Lietuvos ežerai

Lietuvoje iš viso yra 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha (ežerų klasifikatorius nurodo 2790). Jų bendras plotas – 880 km².^[1] Mažesnių yra dar apie 1600. Visi ežerai užima apie 1,37 proc. visos Lietuvos ploto. Be to, šalyje yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 ha. 0,05–0,50 ha ežerėlių yra iki 3150, iš viso jie teužima 530 ha ploto.

Daugiausia ežerų yra Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Dainavos ir Neries-Žeimenos žemumose. Ypač ežeringa sritis – Baltijos aukštumų lanko šiaurinė dalis – Aukštaičių aukštuma. Ten susidarę ištisi ežerynai: Molėtų, Dubingių, Zarasų. Aukštaičių aukštumoje telkšo didžiausi (Drūkšiai, Dysnai), giliausi (Tauragnas, Malkėstaitis), ilgiausi (Asveja, Sartai) ežerai šalyje. Dzūkų ir Sūduvos aukštumose ežerų grupės mažesnės. Ten susidarę Trakų, Aukštadvario ežerynai bei didžiųjų Sūduvos ežerų grupė (Dusia, Metelys, Obelija). Žemaičių aukštumoje tekšo dideli Platelių, Lūksto, Masčio, Biržulio, Germanto ežerai. Dainavos žemumoje driekiasi Veisiejų ežerynas, o Neries-Žeimenos žemumoje – Ignalinos ežerynas. Didžiausias ežeringumas (>11 %) yra šalies šiaurės rytuose, Ignalinos ir Zarasų rajono rytinėje dalyje. Mažiausiai ežerų yra Lietuvos Vidurio žemumoje (<0,5 %) ir Pajūrio žemumoje. Dauguma ežerų telkšo 100–160 m aukštyje virš jūros lygio.

Pagal dubens kilmę Lietuvos ežerai skirstomi į ledyninius (arba glacigeninius), sudarytus ledyno ir jo tirpsmo vandenų (užtvenktiniai, glaciodepresiniai, rininiai, ledo guolio, evorsiniai, senslėniniai), senvaginius (arba fliuviogeninius), lagūninius (arba mareogeninius), pelkinius (arba organogeninius), karstinius, sudėtinguosius ir dirbtinius (arba antropogeninius). Dauguma Lietuvos ežerų susitelkę ledyninės ir upinės kilmės dubenyse. Pagal gylį vyrauja seklūs ir vidutinio gylio ežerai, tik 85 ežerai yra gilesni nei 20 m. 48 % kranto linija mažai vingiuota, 28 % – vidutiniškai vingiuota, 17,5 % – labai vingiuota, 6,5 % nevingiuota.

Pagal pratakumą ežerai skirstomi į:

pratakinius (į ežerą ir įteka ir išteka upės) – Lietuvoje tokių 870
vandenskyrinius (upės neįteka, tik išteka) – Lietuvoje tokių 300
nenutekamuosius (upės įteka, bet neišteka) – Lietuvoje tokių 80
akliniuosius (į ežerą upės neįteka ir iš jo neišteka) – visi likę ežerai (dauguma)

Iš visų pratakinių ežerų 650 turi 1 intaką, 140 – 2, 40 – 3 ir 40 – daugiau nei 3 intakus.

Pagal vystymosi stadiją dauguma Lietuvos ežerų yra subrendimo ir senatvės stadijose. Daug ežerų nunyko dėl melioracijos, gamtinės ir antropogeninės eutrofikacijos. Manoma, kad per 12 tūkst. metų užpelkėjo apie 15 tūkst. Lietuvos ežerų.

Ežerų pakrantėse ir atabrade paprastai auga viksvos, ajerai, nendrės, meldai, švendrai, iš plūduriuojančių augalų būdingos vandens lelijos, lūgnės, plūdės, o iš visai pasinėrusių augalų – elodėjos, maurabragiai, dumbliai.

Lietuvos ežerai pagal hidrocheminę sudėtį yra hidrokarbonatų klasės. Bendra mineralizacija >120 mg/l, rūgštingumas 6,5-9,2 pH, hidrokarbonatų >80 mg/l. Dauguma ežerų yra mezotrofiniai (vidutinio maistingumo), mažiau yra eutrofinių (labai maistingų), o aukštapelkėse pasitaiko distrofinių (nemaistingų) ežerų^[2].

Didžiausi ežerai[]

Didžiausi Lietuvos ežerai:

Ežeras	Plotas, ha	Gylis, m
Drūkšiai	4479,0	33,3
Dysnai	2439,4	6,0
Dusia	2334,2	31,7
Sartai	1331,6	22,0
Luodis	1320,0	16,5
Metelys	1292,0	15,0
Platelių ežeras	1209,6	46,6
Avilys	1209,0	13,5
Rėkyvos ežeras	1150,9	7,0
Alaušas	1054,0	42,0

4226,6 ha Drūkšių ežero priklauso Lietuvai.

Vištyčio ežeras (1783 ha) būtų ketvirtas pagal dydį, bet tik nedidelė jo dalis (543,7 ha) yra Lietuvos Respublikos teritorijoje – didžioji dalis priklauso Rusijai.

Giliausi ežerai[]

Tauragnas – 62,5 m
Malkėstaitis – 57 m
Asveja – 50,2 m
Galstas – 50,1 m
Vištytis – 50 m
Platelių ežeras – 46 m
Gavys 56 m
Verniejus 1000000088

Ilgiausi ežerai[]

Asveja – 29,7 km
Aisetas- 16,1 km
Sartai – 14,8 km

Ežerai savivaldybėse[]

Akmenės rajono ežerai
Alytaus miesto ežerai
Alytaus rajono ežerai
Anykščių rajono ežerai
Biržų rajono ežerai
Druskininkų savivaldybės ežerai
Elektrėnų savivaldybės ežerai
Ignalinos rajono ežerai
Jonavos rajono ežerai
Joniškio rajono ežerai
Jurbarko rajono ežerai
Kaišiadorių rajono ežerai
Kalvarijos savivaldybės ežerai
Kauno rajono ežerai
Kėdainių rajono ežerai
Kelmės rajono ežerai
Klaipėdos rajono ežerai
Kretingos rajono ežerai
Kupiškio rajono ežerai
Lazdijų rajono ežerai
Marijampolės savivaldybės ežerai
Mažeikių rajono ežerai
Molėtų rajono ežerai
Pagėgių savivaldybės ežerai
Pakruojo rajono ežerai
Panevėžio rajono ežerai
Pasvalio rajono ežerai
Plungės rajono ežerai
Prienų rajono ežerai
Radviliškio rajono ežerai
Raseinių rajono ežerai
Rietavo savivaldybės ežerai
Rokiškio rajono ežerai
Skuodo rajono ežerai
Šakių rajono ežerai
Šalčininkų rajono ežerai
Šiaulių miesto ežerai
Šiaulių rajono ežerai
Šilalės rajono ežerai
Šilutės rajono ežerai
Širvintų rajono ežerai
Švenčionių rajono ežerai
Tauragės rajono ežerai
Telšių rajono ežerai
Trakų rajono ežerai
Ukmergės rajono ežerai
Utenos rajono ežerai
Varėnos rajono ežerai
Vilkaviškio rajono ežerai
Vilniaus miesto ežerai
Vilniaus rajono ežerai
Zarasų rajono ežerai

Nuorodos ir šaltiniai[]

↑ Statistikos departamentas
↑ Template:TLE

|Lietuvos ežerai| Lietuvos sąrašai

Panaudotas 2011 m. gruodžio 30 d. CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio "Lietuvos ežerai".

Lietuvos ežerai (Lietuvių kalba)

[1] Statistikos departamentas

[2] Template:TLE

[1]

[2]